Kada, jeigu ne per karantiną? Sporto klubai uždaryti, baseinai uždaryti. Taip ir gimsta crazy idėjos. Kalbėjome su asmeniniu treneriu Fitness professional Artūras Malovas, kaip neprarasti fizinės formos ir emociškai išgyventi karantiną namuose, kai kalba nukrypo apie maratonų bėgimą - ar įmanoma nubėgti, nors niekad ilgų atstumų nebėgome ir specialiai tam nesiruošėme?
Mėnesį pabėgiojau Neries pakrante - 3 km, 5 km, 9 km, 21 km, 14 km. Savaitgalį nusprendžiau prie namų "prasibėgti", išsikėlęs tikslą įveikti 15-20 km, nes niekada šiose apulinkėse aplink Bajorų kalvas neteko bėgti, Tiesą sakant, net ir vaikščioti teko nedaug, nes prieš mėnesį atsikraustėme. Taigi, lengvas pasibėgiojimas virto neplanuotu maratonu.
Bėgimo pamokos po pirmo (bei pirmo bandymo) įveikto maratono:
1. Įveikti maratono distanciją - 42,145 km, per 5-6 val. įmanoma. Net ir nebūnant profesionaliu bėgiku. Reikia padirbėti su kūnu, o dar daugiau - su savo galva ir mąstysena. Labai lengva pasiduoti spaudimui, kai kūnas pradeda siųsti signalus, kad jau viskas, daugiau nė žingsnio, o dar likęs penktadalis viso atstumo.
2. Trasa turi būti skirta bėgti. Miškas su nugriuvusiais medžiais, šakomis, brūzgynais, žolėmis (tarp jų ir dilgėlės) iki pažastų - labiau tinka kitoms sporto šakoms, bet ne bėgimui. Pirma, labai stabdo, reikia naudoti daug Kung fu technikos, siekiant išsisukti nuo staiga prieš veidą atsiradusių eglės šakų, po to, kai peršoki per 70 cm skersmens nuvirtusį medį, bei taikai, kur padėti kojas tarp aviečių ūglių ir dilgėlių. Antra, degina laiką ir energiją. Taip bėgau pirmus 10 km. Iš pradžių atrodė linksma, bet distancijos pabaigoje taip jau nebeatrodė.
3. Trasa turi būti išbandyta nuo pradžios iki pabaigos prieš maratono bėgimą. Šiandien bėgau ne tik, kad dalinai neišbandyta trasa - apskritai, pirmą kartą išbėgau į prie namų esantį Vanagynės geomorfologinį draustinį, kuris atrodė milžiniškas. Prabėgau nuo Bajorų kalvų iki Didžiosios Riešės, Riešės, Mažosios Riešės (nežinojau, kad Riešių tiek yra) - susidarė tik apie 10 km, mažai. Tada grįžau prie Molėtų plento, kuris skiria šį draustinį nuo Verkių regioninio parko - nubėgau į Santariškes ir šokau į šį regioninį parką. Verkių regioninio parke bėgti malonu, nes daug takų ir jie daugmaž praeinami / prabėgami. Galima pasidaryti maršrutą aplink Žaliuosius ežerus.
4. Vanduo ar kitas gėrimas, kurį vartosi, turi būti išbandytas prieš maratono bėgimą. Pasiėmiau 0.5 l vandens su elektrolitais. Viskas atrodė super, organizmas reaguoja gerai - gėriau po du gurkšnius, kas 2 km. Pasibaigė ties 28 km. Pasisekė, kad už poros kilometrų Sanatariškėse buvo IKI parduotuvė. Nepasisekė, nes nežinojau, ką pirkti - nuspirkau kokosų vandens. Iš bėdos gal ir nieko. Apibendrinant, pasiskaičiavau, kad man reikia bent 1 l vandens su elektrolitais, kai lauke apie 12-15 laipsnių šilumos.
5. Maistas turi būti išbandytas prieš maratono bėgimą. Turėjau du želės maisto papildus ir vieną gėrimą su kafeinu, skirtą vartoti prieš bėgimą. Buvo geri, bet akivaizdžiai per mažai. Vis dėlto geriau turėti kuo mažiau rūšių maisto - kuo mažiau kintamųjų, tuo didesnė tikimybė sėkmingai pabaigti maratoną.
6. Privalomi akiniai nuo saulės, aš naudojau dviratininko akinius. Apsaugo nuo musių ir kitų skraidančių padarų, pustomo smėlio ar dulkių, bei neakina, kai išbėgi į saulės apšviestą trasos dalį.
7. Privaloma sintetinė skarelė ar kažkas panašaus ant galvos. Čia buvo mano atradimas - turėjau sintetinę movą, kurią panaudojau galvai pridengti. Smagiausia dalis - tik 27 km supratau, kad nė vienas prakaito lašas nenukrito ant veido, į akis ir burną. Negriaužė, buvo super! Ko nepasakyčiau apie anksčiau bandytą kepurę, kuri persigeria prakaitu - galva nuolat šlapia ir bėga ant veido.
8. Įkrito akmuo ar žemių į batus - sustok išsiimti / išsivalyti. Kai prieš tai bėgau 9 km, įkrito smėlio į dešinį batą, nusprendžiau, kad nieko tokio, nes buvo likę tik 3 km - grįžau su pūslėmis ant pado ir piršto.
9. Privaloma turėti ryšio priemonę - mobilų ar smart telefoną, jei bėgi vienas. Niekada nežinai, kada nuspręsi prisėsti ant kelmo "tik minutei" ir nebeatsikelsi. Priežasčių gali būti daug ir nenuspėjamų, pvz., blauzdas sutraukia, kirkšnys atsisako judėti, kelio sąnariai nustoja lankstytis, ar šiaip ant kokio nuodingo žalčio atsisėsi, nors žalčiai šiaip nenuodingi.
Klausimai, į kuriuos atsakymo dar neturiu:
Kiek kalorijų suvartoti ir kokiu dažnumu (matuoti laiku ar įveiktu atstumu) tai daryti bėgant?
Kiek pertraukų (sulėtinti į ėjimą) daryti ir kokios trukmės? Ar valgant geriau eiti, ar bandyti tai padaryti bėgant?
Kokias kojines naudoti - trumpas ar ilgas? :)
Ar geriau bėgti kitozės (gali būti aktualu tiems, kas laikosi riebalų mitybos protokolo, dar vadinamo Keto dieta) būsenoje, ar vis dėlto geriau iš vakaro normaliai prisikirsti angliavandenių :)
Kaip viduryje miško atsiranda unitazas?
Daugiau pratimų, kuriais gali stiprinti kūną karantino metu gali rasti Artūras Malovas Youtube kanale.